Akmeninio stogo idėja atkeliavo iš Vakarų Europos, kur tokia danga naudojama nuo seniausių laikų. Minėtose teritorijose galime pamatyti skelto akmens plokštėmis dengtų ne tik viduramžių pilių, bet ir privačių būstų stogų. Ši stogo danga yra itin praktiška ir estetiška. Dangai taikomas skalūnas buvo naudojamas dar senovės Romoje. Tokia stogo danga Vakarų Europoje pradėta naudoti dėl didelio temperatūrų svyravimo. Dieną akmuo sulaiko saulės spindulius, sugeria šilumą ir apsaugo patalpą nuo karščio, o naktį susikaupusi šiluma neleidžia patalpoms atšalti. Be to, skalūnas išsiskiria nepaprastu architektūriniu paklusnumu. Naudojant šį akmenį, galima sukurti netikėčiausias stogų formas,
ko neįmanoma įgyvendinti dengiant stogą čerpėmis.Trimis sluoksniais dengtas stogas atlaiko bet kokius temperatūros svyravimus. Akmens danga prie stogo tvirtinama specialiais nerūdijančio plieno kabliukais. Kitaip nei tradicinei čerpių dangai, jai nereikia jokių priedų. Akmens danga montuojama kelis kartus greičiau ir paprasčiau. Be to, šiuolaikiniai skalūno stogo dangos gamintojai suteikia net 100 metų garantiją.
Toks stogas kiekvieną kartą atrodo vis kitaip, atsižvelgiant į saulės padėtį bei šviesos lūžį. Dažniausiai toks stogas būna pilkos spalvos, tačiau gali būti ir tamsiai raudonas ar žalias. Mūsų šalies statiniams dėl klimato sąlygų labiausiai tinka pilkos spalvos skalūnas. Toks stogas neblunka, nekeičia spalvos.
Lietuvoje tokių stogų nėra daug, bet jie yra ilgaamžiai. Tačiau norint skalūno plokštelėmis dengti stogą, pirmiausia būtina pasitarti su architektu ar statybos inžinieriumi, kadangi ir namo
pamatai, ir pati konstrukcija turi būti tvirtesni. Akmeninis stogas kiek sunkesnis už bet kokį kitą ir apkrovas būtina apskaičiuoti prieš jį dedant, tuomet niekad neįlūš ir bus tvirtas.Pavyzdinės stogo dangos plokštelės – 40x25 cm, tačiau jos gali būti tokių matmenų ir formų (siauresnės, nupjautais kampais, ovalo, trikampio), kokių pageidauja klientas.
