2010 m. liepos 27 d., antradienis

Keletas pastabų

Mūsų komandą užplūdę šios vasaros užsakymai, privertė atkreipti dėmesį į kai kurias Mūsų ir Jūsų nesusikalbėjimo priežastis:

1. Dažnas priekaištas dėl stojančių darbų. BŪTINA žinoti- darbai nevyksta lyjant. Per poilsio ir šventines dienas irgi norim pailsėti, tačiau dažnu atveju dirbame.

‎2. Galutinė kaina dažnai išverčia iš koto klientą. Taip atsitinka dėl to, kad klientas skaičiuodamas medžiagas dažnai pamiršta: lietvamzdžius, latakus, vėjalentes; darant apdaila- kampus, o šios medžiagos dažnu atveju kainuoja daug brangiau, nei visi stogo danga, ar viso namo fasado dailylentės. Tad prieš skaičiuojant-tiesiog BŪTINA pasidomėti kainomis parduotuvėse.

3. Ne retas skundžiasi didoka mūsų paslaugų kaina. Jums atsakome: kaina = kokybė. Komandoje dirba meistrai, jau daugiau nei 15 metų dirbantys šį darbą ir iki šiol neturėję nei vieno kliento skundo dėl kokybės, o atvirkščiai- tik rekomendacijas. Ir mums labai gaila klientų, kurie kviečiasi Mus taisyti pigių komandų nekokybiškus darbus, kas be abejo namo šeimininkui apsieina vos ne dvigubai brangiau, nei buvo planuota.

Tikimės įpūtėm Jums šiek tiek aiškumo.

Mūsų komanda linki Jums daugiau saulėtų ir palankių orų statybos bei remonto darbams!!! :)

2010 m. gegužės 5 d., trečiadienis

Čerpės

Čerpės jau naudojamos apie du tūkstantmečius ar net dar ilgiau, ir yra labiausiai tradicinė stogų danga. Įvairiausi jų pakaitalai, imitacijos, gaminamos pagal naujas technologijas, dažnai yra trumpalaikės - praūžia kartu su mados vėjais ir dingsta. Čerpės buvo labai mėgstamos ikikarinėje Lietuvoje, tačiau dabar, anot jo, lietuvis jų dar šiek tiek bijo. Anksčiau veikęs Palemono fabrikėlis, gaminuso prastas, ne ilgiau nei dvejus metus laikiusias čerpes. Dabar viskas ima grįžti atgal, lietuviai atranda tradicines vertybes. Atsižvelgiant į čerpių kokybę, jomis dengtas stogas gali tarnauti ir 50-100 metų. Spalva po kiek laiko gal ir nubluks, bet čerpė tada tik įgaus savo vertę kaip senas vynas.

Čerpės gali būti betoninės arba keraminės. Europoje, o ypač Skandinavijoje, čerpinių stogų yra apie 90 proc. - maždaug per pusę betoninių ir keraminių. Dažnas įsitikinimas, kad betoninės čerpės yra prastesnės, nes jos pigesnės, tačiau tai, anot specialistų, netiesa. Betoninė čerpė gaminama iš natūralių medžiagų - smėlio, vandens ir cemento bei pigmento. Ji daroma šaltu būdu - nenaudojama aukšta temperatūra. Dėl to ji ir pigesnė, nes nereikia didelių energetinių resursų. Iš tiesų betoninė čerpė yra net ilgaamžiškesnė, nes betonas turi tokią savybę - kuo ilgiau stovi, tuo jis stipresnis, ypač jei gauna vandens.

Esminis betoninių ir keraminių čerpių skirtumas yra tas, kad betono čerpės masė yra vienodos spalvos - net subraižius ar nuskėlus rudą čerpę, kita spalva neišlįs. Keraminės čerpės padengiamas tik paviršius, todėl su jomis reikia elgtis atsargiau - nuskėlus ar subraižius pasirodys natūrali degto molio spalva.

Keraminės čerpės gaminamos dviem būdais: ekstrudiniu - išspaudžiant, ir štampuojant. Gamintos ekstrudiniu būdu yra stipresnės, ilgaamžiškesnės, bet šiek tiek brangesnės. Beje, atsirenkant ir dedant keramines čerpes reikia daugiau kruopštumo, mat jos nebūna idealiai vienodos, tikslios formos - degamas iki tūkstančio laipsnių temperatūroje molis deformuojasi.

Molinės čerpės yra preciziškesnės. Jų paviršius lygus, gražus raštas, įvairios formos. Pripažįstama, jog šios čerpės gražesnės, ir yra prestižinis gaminys, nors pranašumų kiek daugiau turi betoninės.

Vis dėlto čerpės tinka ne visiems stogams. Jos nerekomenduojamos labai nuožulniems stogams. Didesnių architektūrinių galimybių suteikia betoninės čerpės - jas galima dėti ant stogų, kurių nuolydis - nuo 11 laipsnių, o keramines - nuo 18-24 laipsnių. Iš pietų kraštų atėjo nuožulnių stogų mada. Tačiau pas mus - lietaus šalis, todėl stogai turėtų būti kuo statesni - 45-50 laipsnių. Kuo statesnis stogas, tuo greičiau nubėga vanduo. Pavyzdžiui, jei yra kokia skylė, nudaužta čerpė, į stogą patekęs vanduo nubėgtų, nesušaltų ir nepadarytų bėdos.

Čerpiniai stogai ypač tinka rąstiniams namams. Visiems namams, ypač mediniams, geriau kuo sunkesnė stogo danga. Sunkus stogas suspaudžia konstrukcijas, jos nebejuda ir galima greičiau daryti apdailą. Ir vėliau medinis namas su tokiu stogu mažiau reaguoja į aplinkos veiksnius, būna stabilesnis.

2010 m. balandžio 27 d., antradienis

Akmeninis stogas.

Akmeninio stogo idėja atkeliavo iš Vakarų Europos, kur tokia danga naudojama nuo seniausių laikų. Minėtose teritorijose galime pamatyti skelto akmens plokštėmis dengtų ne tik viduramžių pilių, bet ir privačių būstų stogų. Ši stogo danga yra itin praktiška ir estetiška. Dangai taikomas skalūnas buvo naudojamas dar senovės Romoje. Tokia stogo danga Vakarų Europoje pradėta naudoti dėl didelio temperatūrų svyravimo. Dieną akmuo sulaiko saulės spindulius, sugeria šilumą ir apsaugo patalpą nuo karščio, o naktį susikaupusi šiluma neleidžia patalpoms atšalti. Be to, skalūnas išsiskiria nepaprastu architektūriniu paklusnumu. Naudojant šį akmenį, galima sukurti netikėčiausias stogų formas, ko neįmanoma įgyvendinti dengiant stogą čerpėmis.
Trimis sluoksniais dengtas stogas atlaiko bet kokius temperatūros svyravimus. Akmens danga prie stogo tvirtinama specialiais nerūdijančio plieno kabliukais. Kitaip nei tradicinei čerpių dangai, jai nereikia jokių priedų. Akmens danga montuojama kelis kartus greičiau ir paprasčiau. Be to, šiuolaikiniai skalūno stogo dangos gamintojai suteikia net 100 metų garantiją.
Toks stogas kiekvieną kartą atrodo vis kitaip, atsižvelgiant į saulės padėtį bei šviesos lūžį. Dažniausiai toks stogas būna pilkos spalvos, tačiau gali būti ir tamsiai raudonas ar žalias. Mūsų šalies statiniams dėl klimato sąlygų labiausiai tinka pilkos spalvos skalūnas. Toks stogas neblunka, nekeičia spalvos.
Lietuvoje tokių stogų nėra daug, bet jie yra ilgaamžiai. Tačiau norint skalūno plokštelėmis dengti stogą, pirmiausia būtina pasitarti su architektu ar statybos inžinieriumi, kadangi ir namo pamatai, ir pati konstrukcija turi būti tvirtesni. Akmeninis stogas kiek sunkesnis už bet kokį kitą ir apkrovas būtina apskaičiuoti prieš jį dedant, tuomet niekad neįlūš ir bus tvirtas.
Pavyzdinės stogo dangos plokštelės – 40x25 cm, tačiau jos gali būti tokių matmenų ir formų (siauresnės, nupjautais kampais, ovalo, trikampio), kokių pageidauja klientas.