Čerpės

Čerpės jau naudojamos apie du tūkstantmečius ar net dar ilgiau, ir yra labiausiai tradicinė stogų danga. Įvairiausi jų pakaitalai, imitacijos, gaminamos pagal naujas technologijas, dažnai yra trumpalaikės - praūžia kartu su mados vėjais ir dingsta. Čerpės buvo labai mėgstamos ikikarinėje Lietuvoje, tačiau dabar, anot jo, lietuvis jų dar šiek tiek bijo. Anksčiau veikęs Palemono fabrikėlis, gaminuso prastas, ne ilgiau nei dvejus metus laikiusias čerpes. Dabar viskas ima grįžti atgal, lietuviai atranda tradicines vertybes. Atsižvelgiant į čerpių kokybę, jomis dengtas stogas gali tarnauti ir 50-100 metų. Spalva po kiek laiko gal ir nubluks, bet čerpė tada tik įgaus savo vertę kaip senas vynas.

Čerpės gali būti betoninės arba keraminės. Europoje, o ypač Skandinavijoje, čerpinių stogų yra apie 90 proc. - maždaug per pusę betoninių ir keraminių. Dažnas įsitikinimas, kad betoninės čerpės yra prastesnės, nes jos pigesnės, tačiau tai, anot specialistų, netiesa. Betoninė čerpė gaminama iš natūralių medžiagų - smėlio, vandens ir cemento bei pigmento. Ji daroma šaltu būdu - nenaudojama aukšta temperatūra. Dėl to ji ir pigesnė, nes nereikia didelių energetinių resursų. Iš tiesų betoninė čerpė yra net ilgaamžiškesnė, nes betonas turi tokią savybę - kuo ilgiau stovi, tuo jis stipresnis, ypač jei gauna vandens.

Esminis betoninių ir keraminių čerpių skirtumas yra tas, kad betono čerpės masė yra vienodos spalvos - net subraižius ar nuskėlus rudą čerpę, kita spalva neišlįs. Keraminės čerpės padengiamas tik paviršius, todėl su jomis reikia elgtis atsargiau - nuskėlus ar subraižius pasirodys natūrali degto molio spalva.

Keraminės čerpės gaminamos dviem būdais: ekstrudiniu - išspaudžiant, ir štampuojant. Gamintos ekstrudiniu būdu yra stipresnės, ilgaamžiškesnės, bet šiek tiek brangesnės. Beje, atsirenkant ir dedant keramines čerpes reikia daugiau kruopštumo, mat jos nebūna idealiai vienodos, tikslios formos - degamas iki tūkstančio laipsnių temperatūroje molis deformuojasi.

Molinės čerpės yra preciziškesnės. Jų paviršius lygus, gražus raštas, įvairios formos. Pripažįstama, jog šios čerpės gražesnės, ir yra prestižinis gaminys, nors pranašumų kiek daugiau turi betoninės.

Vis dėlto čerpės tinka ne visiems stogams. Jos nerekomenduojamos labai nuožulniems stogams. Didesnių architektūrinių galimybių suteikia betoninės čerpės - jas galima dėti ant stogų, kurių nuolydis - nuo 11 laipsnių, o keramines - nuo 18-24 laipsnių. Iš pietų kraštų atėjo nuožulnių stogų mada. Tačiau pas mus - lietaus šalis, todėl stogai turėtų būti kuo statesni - 45-50 laipsnių. Kuo statesnis stogas, tuo greičiau nubėga vanduo. Pavyzdžiui, jei yra kokia skylė, nudaužta čerpė, į stogą patekęs vanduo nubėgtų, nesušaltų ir nepadarytų bėdos.

Čerpiniai stogai ypač tinka rąstiniams namams. Visiems namams, ypač mediniams, geriau kuo sunkesnė stogo danga. Sunkus stogas suspaudžia konstrukcijas, jos nebejuda ir galima greičiau daryti apdailą. Ir vėliau medinis namas su tokiu stogu mažiau reaguoja į aplinkos veiksnius, būna stabilesnis.